Specialistų rekomendacijos ir informacija

Atgal



Prekyba žmonėmis. Kas tai?

Prekyba žmonėmis – daugiamilijoninį pelną organizuotiems nusikaltėliams nešanti šiuolaikinės vergovės forma. Šiandien Europoje daugiau nei 21 mln. žmonių kenčia nuo priverstinio darbo, daugelis jų – prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukos, tarp kurių – 70 proc. moterys. 2018 m. Lietuvoje buvo atliekami 54 ikiteisminiai tyrimai dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis
Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais.

 Prekyba žmonėmis gali būti:

  • SEKSUALINIS IŠNAUDOJIMAS – tai viena labiausiai paplitusių prekybos žmonėmis formų. Tai asmens išnaudojimas seksualinių paslaugų teikimui. Dažnai, tačiau tikrai ne visada, prekeivių taikiniu tampa socialiai pažeidžiami asmenys. Jiems yra pažadamas lengvas darbas užsienyje, kartais – ir jų šalyje. Dalis į prekybos žmonėmis tinklą patenkančių asmenų jame atsiduria šantažo, prievartos keliu. Jiems nuolat grasinama, naudojamas fizinis smurtas, įvairios manipuliacinės priemonės, padedančios ne tik įtraukti, bet ir išlaikyti asmenis šiame versle. Šiandien seksualinių paslaugų sektorius, kuriame yra priverstos dirbti aukos, yra labai platus. Tai pornografijos ir prostitucijos tinklai, nelegalūs viešnamiai ir striptizo klubai, įvairių sričių “palydovų“ paslaugos, internetiniai pažinčių portalai. Prekeivių aukomis dažnai tampa vaikai ir nepilnamečiai, kurie yra įtraukiami į visas anksčiau minėtas sritis.
  • VERGIŠKAS DARBAS – tai asmens išnaudojimas darbo tikslais. Žmonės, susidomėję potencialiai lengvu ir gerai apmokamu darbu Lietuvoje ar užsienyje, dažnai patenka į prekybos žmonėmis tinklus. Prievartos ar apgaulės būdu asmenys atsiduria labai įvairiuose darbo sektoriuose, kuriuose yra priversti dirbti vergiškomis sąlygomis. Dažnai jiems vis žadamas, tačiau niekada nesumokamas atlyginimas, jie gyvena atokiose, sunkiai pasiekiamose vietose, iš kurių savarankiškai ištrūkti yra labai sunku. Be to, vergiškomis sąlygomis dirbantys žmonės dažnai nemoka vietinės kalbos, todėl jiems yra sudėtinga prašyti pagalbos. Dažniausiai jie dirba be jokių darbo sutarčių, neterminuotas darbo valandas, neturi jokių socialinių garantijų, yra priversti gyventi itin sudėtingomis sąlygomis. Norint juos išlaikyti darbo vietose yra grasinama, priverstinai pasirašomi fiktyvūs darbo kontraktai, apribojamas bendravimas su artimaisiais ar kitais visuomenės nariais. Vergiško darbo atvejai dažnai sutinkami žemės ūkio, statybų, žuvininkystės, paslaugų sektoriuose, tačiau tokia žmonių išnaudojimo forma egzistuoja ir daugelyje kitų sričių. Pažadant lengvą būdą greitai ir lengvai užsidirbti daug pinigų arba pasitelkiant įvairius grasinimų būdus į vergiško darbo tinklą gali būti įtraukti tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai.
  • IŠNAUDOJIMAS NUSIKALTIMŲ VYKDYMUI – tai priverstinis žmonių įtraukimas į nusikalstamų veiklų vykdymą. Apgaulės, pažadų, o kartais prievartos ar šantažo būdu asmenys yra priverčiami vykdyti pačius įvairiausius nusikaltimus, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai gali būti narkotikų gabenimas ir prekyba, apiplėšimai, sukčiavimas, vagystės ar kitos nusikalstamos veiklos. Dažnai į jas yra įtraukiamas jaunimas ir net mažamečiai vaikai. Taip pat asmenys išėję iš įkalinimo įstaigų, neturintys jokių socialinių ryšių ar artimųjų. Tiesiogiai prisidėdami prie nusikaltimų vykdymo, jie yra įbauginami bei šantažuojami ir taip patys pradeda jaustis nusikalstamo pasaulio dalimi. Todėl ne tik teisėsaugos pareigūnams ar visuomenei, bet ir jiems patiems suvokti, kad jie yra tapę prekybos žmonėmis aukomis, yra labai sudėtinga. Dažnai būtent į šią prekybos žmonėmis sritį yra įtraukiami vaikai ir nepilnamečiai asmenys. Daugelyje šalių jie yra nepakaltinami, jiems negresia jokia baudžiamoji atsakomybė, todėl juos išnaudoti įvairiems nusikaltimams atlikti yra gerokai paprasčiau. Dažnai į nusikaltimų vykdymą yra įtraukiami vaikai iš socialinės rizikos šeimų, vaikų globos namų.
  • PREKYBA ORGANAIS – tai nelegalūs žmonių organų ar jų dalių „mainai“, dažnai vykdomi prieš žmogaus valią ar jam neturint kitos išeities. Organų prekeiviai dažniausiai naudoja kelis skirtingus būdus, siekdami prisivilioti žmones. Asmenys gali būti priversti atiduoti savo organus ar jų dalis (pvz. už skolas) arba tai gali būti iš jų išviliota apgaulės būdu. Antras būdas – tai asmens sutikimo organų pardavimui gavimas, už tai pažadant nemenką atlygį, tačiau vėliau jo nesumokant ar sumokant žymiai mažesnę, nei sutarta, sumą. Trečiuoju atveju, pažeidžiami asmenys gali būti gydomi nuo realių arba net neesamų ligų ir jiems nežinant jų organai yra pasisavinami organų prekeivių. Pagrindiniai organai, kuriuos siekia gauti suinteresuotos grupuotės, yra kepenys, plaučiai ir inkstai, tačiau svarbu pažymėti, kad bet kuris žmogaus organas, kuris gali būti pašalintas iš kūno ir panaudotas, gali tapti prekeivių žmonėmis taikiniu.
  • PRIVERSTINĖS SANTUOKOS – tai asmens išnaudojimas santuokos sudarymui, siekiant socialinių ar finansinių garantijų užtikrinimo. Pasitelkiant prievartą ir šantažą, sukuriant iliuziją apie laimingą šeimyninį gyvenimą, pažadant dideles pinigų sumas žmonės yra priverčiami sudaryti santuoką su užsienio šalių piliečiais. Tačiau dažniausiai sutartas užmokestis yra nesumokamas, arba sumokama gerokai mažesnė pinigų suma, o pažadėta meilė ir laimingas gyvenimas virsta nuolatiniu smurtu ir patyčiomis be galimybės ištrūkti. Neretais atvejais asmenys santuokos tikslais to patys nežinodami, yra išvežami į užsienį, iš jų atimami visi asmens dokumentai, jie yra priversti gyventi nuolatinio smurto ir psichologinio išnaudojimo sąlygomis. Be to, asmenys, kurie susidomi potencialiai lengvu uždarbiu ir savo noru sutinka sudaryti santuoką dėl anksčiau minėtų priežasčių, dažnai nesupranta, kad net ir tokiu atveju jie vykdo nusikaltimą, už kurį jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.
  • ELGETAVIMAS
  • VAIKŲ PORNOGRAFIJA
  • MOTERŲ IŠNAUDOJIMAS SUROGATINEI MOTINYSTEI
  • VAIKŲ IŠNAUDOJIMAS KARIUOMENĖSE IR KT.

Dažnai prekyba žmonėmis yra glaudžiai susijusi ir su kitomis nusikalstamomis veikomis. Nors visame pasaulyje prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų. Lietuva kaip ir dauguma Europos Sąjungos šalių į savo nacionalinę teisę yra perkėlusi ES direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Remiantis ja, jeigu žmogus, siekiant jį išnaudoti, patyrė prievartą – nesvarbu fizinį ar psichologinį smurtą – jis yra laikomas nukentėjusiuoju nuo prekybos žmonėmis. Kalbant apie prekybos žmonėmis reiškinį Lietuvoje, reikia pabrėžti, kad LIETUVA VISU PIRMA YRA AUKŲ KILMĖS ŠALIS. Lietuviai, kurie įvairiais verbavimo būdais yra įtraukiami į prekybos žmonėmis tinklą, dažniausiai yra išvežami į įvairias užsienio šalis, tačiau prekyba žmonėmis prasideda jau čia, Lietuvoje. Neretai vėliau aukos patenka į tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus, iš kurių ištrūkti yra labai sudėtinga.

Kaip patenkama į prekybos žmonėmis tinklą?

Kaip rodo prekybos žmonėmis atvejų analizė, įtraukimo į prekybos žmonėmis tinklus būdai gali būti patys įvairiausi, bet dažniausiai vienokie metodai naudojami kol dar žmonės yra Lietuvoje, o visai kitaip elgiamasi jau išvykus iš šalies. Lietuvoje populiariausi būdai – pažadai, apgaulė, įklampinimas į skolas – realias ar menamas, o išvykus iš šalies, „švelnus“ elgesys pasikeičia į tiesioginius gąsdinimus ar net fizinį smurtą.

      VERBAVIMO BŪDAI LIETUVOJE:

  • „Gero, padoraus“ darbo pažadai.
  • Siūlant didelius atlyginimus (pvz., 1000–2000 eurų per savaitę)
  • Siūlant „gražų ir lengvą“ gyvenimą, „pasidairyti po pasaulį“, ir pan.
  • Pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu: siūlant draugystę, meilę, įgaunant pasitikėjimą; vaikams siūlant užsidirbti, turėti savų pinigų ir pan.
  • Įstumiant į skolas, ypač asmenis iš sudėtingų, sunkiai besiverčiančių, socialinei rizikos grupei priskiriamų šeimų (nuperkant kokių nors gražių mažmožių, suteikiant nedidelių paslaugų ar paskolų) ir po to verčiant atidirbti, nes nesugeba grąžinti skolos.
  • Primetant menamas skolas: bandoma įteigti, kad renkant informaciją, ieškant darbo, tvarkant dokumentus jau  investuota tam tikra suma (dažnai labai didelė) ir todėl asmuo privalo atidirbti.
  • Šantažas ir gąsdinimai dėl esą netinkamo elgesio, tam tikrų nusikalstamoms priskiriamų veikų ir pan.

  ASMENŲ PARDAVIMO BŪDUS UŽSIENYJE GALIMA BŪTŲ IŠSKIRTI DU PAGRINDINIUS BŪDUS – tiesioginį ir netiesioginį:

  • TIESIOGINIS, kai žmogus yra parduodamas kaip bet kokia kita prekė, pvz., naudotas automobilis ar cigaretės, sudarant sandėrį. Žmogaus sutikimo ar nuomonės čia niekas neklausia, pardavimo momentu jis net nežino, kas iš tiesų dedasi. Tik vėliau jis yra informuojamas, kad buvo parduotas ir kad nuo šiol turės atidirbinėti „savo kainą“.
  • NETIESIOGINIS, kuomet žmogus įstumiamas  į dideles skolas, neretai menamas. Tokie atvejai tampa vis dažnesni ir čia labai sunku įrodyti patį pardavimo faktą – atrodo, kad viskas vyksta su tavo žinia ir sutikimu, tik aplinkybės susiklosto nesėkmingai. Pats pardavimo faktas lyg ir išnyksta.
             Vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į INTERNETINIŲ TECHNOLOGIJŲ REIKŠMĘ PREKYBOS ŽMONĖMIS SRITYJE. Įvairūs pažinčių portalai ir socialiniai tinklai tampa lengva ir sunkiai kontroliuojama žmonių verbavimo priemone. Interneto pagalba prekeiviai žmonėmis gali nesunkiai išsirinkti, susirasti ir įtikinti aukas. Be to, įvairūs internetiniai portalai jau yra ne tik priemonė prisivilioti žmones, bet ir realiai juos išnaudoti. Interneto modelių paslaugas siūlančiose svetainėse, pažinčių portaluose, internetinės pornografijos tinkluose neretai išnaudojami nepilnamečiai, o kartais ir mažamečiai vaikai.  Lietuva šioje srityje taip pat skaičiuoja jau ne vieną nuo to nukentėjusią auką.
           Prekyba žmonėmis – nepaprastai dinamiška ir greitai kintanti sritis. Verbavimo būdai ir priemonės, skirtos įvilioti žmones į prekybos žmonėmis spąstus, dažnai kinta, sparčiai vystosi, todėl yra būtina ugdyti bendrą visuomenės sąmoningumą ir mažinti jos abejingumą šiai problemai. Vyraujantis požiūris „man taip neatsitiks“ arba „jie patys kalti“ ne tik nepadeda apsaugoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių žmonių, bet ir prisideda prie šios veiklos skatinimo.

KUR KREIPTIS PAGALBOS

VISĄ PARĄ veikia Lietuvos Caritas programos SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiame ir šeimų narius, bet kokių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Lietuvos Caritas specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vilnius

Lietuvos Caritas
Telefonas: +370 646 37827
El. paštas: vilnius@anti-trafficking.lt
Adresas: Odminių g. 10, Vilnius

Dingusių žmonių šeimų paramos centras
Telefonai: +370 5 248 33 73

Nemokama pagalbos linija Lietuvoje 8 800 26161 (I-V 9.00-16.00 val.),

Nemokama tarptautinė linija 116000 dėl dingusių vaikų (visą parą)
El. paštas: centras@missing.lt
Adresas: Žalgirio g. 133, LT-08217 Vilnius

Kaunas

Lietuvos Caritas
Telefonai: +370 37 323300; mob.: +370 672 17335
El. paštas: kaunas@anti-trafficking.lt
Adresas: Papilio g. 5, Kaunas

Vyrų krizių centras
Telefonas: +370 662 26770
El.paštas: info@vyrukrizes.lt
Adresas: Drobės g. 27, Kaunas, 45189

Klaipėda

Lietuvos Caritas
Telefonas: +370 46 315078; mob.: +370 678 18791
El. paštas: klaipeda@anti-trafficking.lt
Adresas: Taikos pr. 29 a, Klaipėda

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras
Telefonai: +370 612 74930; +370 650 60094; +370 618 01464
El. paštas: kmn@moteriai.lt
Adresas: Smilčių g. 6, LT-92277 Klaipėda

 

Šiauliai

Lietuvos Caritas
Telefonas: +370 653 74459
El. paštas: siauliai@anti-trafficking.lt
Adresas: Kražių g. 15, Šiauliai

Panevėžys

Lietuvos Caritas
Telefonas: +370 634 79523
El. paštas: panevezys@anti-trafficking.lt
Adresas: Katedros a. 7, Panevėžys

Marijampolė

Lietuvos Caritas
Telefonas: +370 631 53173
El. paštas: marijampole@anti-trafficking.lt
Adresas: Bendoriaus g. 2, Marijampolė

Tauragė

Lietuvos Caritas
Telefonas: +370 646 32720
El. paštas: taurage@anti-trafficking.lt
Adresas: K. Donelaičio g. 21, Tauragė

Jei reikia pagalbos užsienyje – kreipkis į policiją arba LR ambasadą užsienio šalyje. Tau padės sugrįžti į Lietuvą, padarys asmens dokumentus (jei reikia), suteiks kitokią pagalbą. Prieš vykdamas į užsienį, sužinok LR ambasados toje šalyje telefoną bei būtinai pasakyk artimiems žmonėms, kur vyksti. Jūs taip pat galite tiesiogiai kreiptis į pagalbą teikiančias organizacijas, kurių kontaktus galite rasti adresu http://prekybazmonemis.lt/pagalba-uzsienyje/
Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis įsteigė naują visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją +370 616 9119, skirtą panešti apie prekybos žmonėmis atvejus ir (arba) aukas. Linijos tikslas – suteikti informacijos nukentėjusiesiems ir valstybės bei savivaldybės institucijų atstovams, susiduriantiems su asmenimis, galimai nukentėjusiais ar nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis, apie pagalbą grįžtant iš užsienio šalies, nukreipti į artimiausią pagalbą teikiančią organizaciją, registruoti prekybos žmonėmis atvejus. Konsultacijos telefonu prieinamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis visą parą, 7 dienas per savaitę.
Nemokama pagalbos linija Lietuvoje 8 800 26161 (I-V 9.00-16.00 val.), el.p. centras@missing.lt
Nemokama tarptautinė linija 116000 dėl dingusių vaikų (visą parą)
Svarbu: visa informacija, kurią pateiksite pagalbą teikiančioms organizacijoms, yra laikoma konfidencialia ir be asmens sutikimo neperduodama policijos pareigūnams. Pareigūnai be asmens sutikimo jokiems tretiesiems asmenims informacijos neperduoda.
Papildoma medžiaga
Videomedžiaga:

Psichologo rekomendacijos tėveliams

Padėkime vaikams būti dėmesingiems

    Besimokant mokykloje, norint būti sėkmingu, pirmiausiai turi būti dėmesingas. Dėmesys yra labai svarbi ir tikrai sudėtinga mūsų psichikos savybė, pasižyminti įvairiomis charakteristikomis: patvarumu, paskirstymu, perkėlimu, atsparumu triukšmui. Jei trumpai, tai gebėjimas susitelkti į vieną ar kelis objektus. Statistiškai daugiausiai įvairių nemalonių, nelaimingų atsitikimų įvyksta būtent dėl nepakankamo dėmesio sutelkimo. Na, o mokykloje tokių „nelaimingų“ atsitikimų, kai praklausoma, pražiūrima ką reikėtų susidėti į galvą apstu kasdien... Dėmesingumo trūkumas gali turėti rimtų padarinių ne tik vaiko akademiniams pasiekimams, bet ir jo savęs vertinimui, bendravimui su bendraamžiais, mokymosi motyvacijai.
   Na, o tie, kurie geba greitai susitelkti, ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniams dirgikliams (blaškymui), laikomi dėmesingais. Tokiems -  daug lengviau pasiseka pasiekti gerų rezultatų. Jeigu mokinys sunkiai susikaupia, viskas jam trukdo, reikia paieškoti šių būsenų priežasčių. Išsiblaškymo būsenos gali būti sąlygotos tiek nervų sistemos ypatumų, tiek laikinų poveikių ar būsenų (mieguistumo, nuovargio, alkio, nerimo, smarkaus emocinio jaudulio). Jei dėmesys nepakankamas, labai sunku mokytis, bet dėmesingumo niekaip nepadidinsime nepašalinus pagrindinės priežasties. Kai mintys nuolat nukrypsta, vaikai nesugeba užbaigti darbų, dirbti efektyviai, o tai kelia susierzinimą, nerimą,  blogina rezultatus. Kartais po nedėmesingumu slepiasi didelės problemos. Vaikai patiriantys didelį stresą, nerimą, negali ne tik mokytis, bet žaisti, bendrauti su bendraamžiais.
   Kita vertus labai gera žinia, kad valingą dėmesį mes galime treniruoti ir išugdyti vertingas jo ypatybes. Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie: prisiversti dirbti ramiai, nesiblaškant; imtis kito darbo tik pabaigus ankstesnį; įsisąmoninti, kad esi atsakingas už savo darbą ir jo rezultatus; stengtis organizuoti savo darbus taip, kad jie būtų atliekami normaliu greičiu, neverstų panikuoti, kad kažko nespėsi ar pritrūks jėgų. Dėmesį visada lengviau sutelkti, kai veikla mums įdomi ir esame protiškai aktyvūs. Taigi smalsumas – viena iš aktyvumo formų, skatinančių dėmesio išlaikymą ties tam tikru darbu bei įvykiu.
   Kad  vaikas gebėtų įsiminti informaciją ir atliktų užduotis, jis turi žinoti, kaip tai daryti. Išmokykite vaiką, kad jis vienu metu darytų vieną darbą, žaistų vieną žaidimą, kad reikia žiūrėti į žmogų, kai jis sako instrukciją, taisykles, o ruošiant pamokas išjungti telefono garsą ir nesinaudoti jokiomis išmaniosiomis technologijomis, jei jų nereikia užduočiai atlikti. Dėmesį lavina patys įvairiausi stalo žaidimai, kuriems reikalinga koncentracija bei gebėjimas atsiminti ir taisyklių laikymasis; mokymasis mintinai, pavyzdžiui, skaičiuoti, deklamuoti eilėraščius; spalvinimas ir piešimas. Tam tinka įvairiausi tradiciniai žaidimai: šachmatai, šaškės, dėlionės, kuriose reikia rasti dvi vienodas korteles. Tiks dauguma ir kitų populiarių žaidimų, ypač naudinga aktyvi veikla - sportavimas. Jeigu žaidimų vakaras taps šeimos tradicija, pamatysite, kad ir santykiai su vaikais taps šiltesni.

Pastabumo testas

   Labai svarbu nepamiršti, kad mokantis būtina išmintingai daryti pertraukas. Idealu, kai galima pasimankštinti, ypač patartina tai daryti lauke. Fiziniai pratimai suaktyvina smegenų veiklą, todėl grįžti prie protinio darbo būna lengviau, tai pagerina dėmesio koncentraciją. Kitas labai svarbus momentas, būtina sukurti situacijas, kad vaikas patirtų sėkmę ir geras emocijas, tik tuomet jis bus motyvuotas tęsti veiklas. Padrąsinkite, pastebėkite ir nedidelį progresą. Pasidžiaukite, jei vaikas susikaupė bent viena minute ilgiau. Skatinkite žodžiais: „Tu gali. Tau pasiseks. Bus sunku, bet tu sugebėsi. Džiaugiuosi, kad atliktai susikaupęs užduotį.“ Jei vaikui nepavyksta ilgai įveikti jaudulio, nerimo, sunku susidoroti su stresu, ar šiaip stebite užsitęsusį nedėmesingumą bei prastą koncentraciją ar turite kitų su mokymusi susijusių sunkumų, kreipkitės pas pagalbos mokiniui specialistus, kurie padės atrasti sunkumų priežastis, pasistengs padėti jūsų vaikui tapti sėkmingesniu ir labiau džiaugtis mokykloje.

                                                                          Psichologė Renata Stonienė

Mokymosi motyvacija

Mokymasis be motyvacijos - kaip valgis be skonio pojūčio: ne itin pasotina, ir teikia mažai malonumo. Tyrimai rodo, kad kiekvienais metais daugėja vaikų, kurių mokymosi motyvacija menkėja.
Motyvacija nėra nekintamas dydis – ji nepastovi ir priklauso nuo situacijos ir nuotaikos, nuo temos. Nė vienas vaikas nėra iš esmės „nemotyvuotas“. Kiekvienas žmogus turi varomųjų galių, leidžiančių jam atlikti tam tikrus dalykus. Deja, dažnai būna taip, kad šios galios nebūtinai nukreiptos į mokymąsi: matematiką ar geografiją. Ne visuomet sutampa tai, ko reikalaujama mokykloje, su tuo, kas vaikus domina. Laimei, privalumai, kuriuos teikia motyvuotas mokymasis yra didžiuliai: vidinis stimulas didina susidomėjimą, ištvermę, stiprina koncentraciją. Motyvacija nelygu motyvacijai – kaip duona nelygu duonai. Gali suvalgyti riekę minkštos paskrudintos duonos arba pasirinkti kaimiškos ruginės, neskaldytų grūdų – efektas bus visiškai skirtingas. Motyvacija priklauso iš kokio šaltinio kilęs impulsas, todėl intensyvumas ir kokybė gali būti labai skirtinga.
Vidinė motyvacija (stipriausia ir vertingiausia forma) atsiranda, kai vaikas pats deda pastangas iš smalsumo, malonumo, susidomėjimo tema arba veikla, ir tada joks išorinis postūmis (išorinė motyvacija) nebereikalingas, pvz., mamos, mokytojų raginimas, ar gąsdinimas, kad neišlaikysi egzaminų, kažko nenupirksiu ar neleisiu. Tai trumpalaikis poveikis, neteikiantis jokio pasitenkinimo, anaiptol – keliantis stresą ir įtampą. O stresas - yra mirtinas mūsų atminties priešas, kurio mums labiausiai reikia didžiuliam informacijos kiekiui išsaugoti ir atgaminti tada, kai jos prireiks. Stresas, baimė, pyktis gali paralyžiuoti suvokimą mokantis. Be to, įtampa trukdo kūrybiškumui, gebėjimui spręsti problemas.
Ką gi daryti, kad motyvacija mokymuisi ir dar tokia, kokios norisi būtų stipri?
Nepamirškime, kad  kiekvienam žmogui pirmiausiai reikia žmogiškų santykių, bendravimo. Tokie jau mes esame – socialios būtybės. Meile paremti santykiai, kuomet vaikas jaučiasi gerai ir saugiai, sudaro „sveiko“ smegenų darbo, o ypač motyvacijos sistemos pagrindą. Aplinkinių domėjimasis, socialinis pripažinimas, pagarba asmenybei, dėmesio siekimas yra vieni iš pagrindinių žmogaus poreikių. Jų nepatenkinus ir motyvacija neatsiranda. Ryšių su kitais ir nepriklausomumo bei kompetencijos – taip pat priskiriame pagrindiniams žmogiškiems poreikiams. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus  ir vaikas  norėtų atlikti darbus ir save suvokti kaip gebantį ir mylimą. Vaikams reikia tikrumo jausmo, kad bus mylimi, nesvarbu kokie jų pažymiai, akademiniai gebėjimai. Pirmiausiai ne rezultatai, o turinys, temos turi rūpėti tėvams. Už blogus pažymius neturėtų grėsti tėvų nemeilė ir bausmės. Meilė, malonumas, smalsumas, susidomėjimas yra energijos varomosios jėgos, skatinančios veikti, o negatyvios emocijos veikia kaip stabdžiai.
Jeigu vaikai jaučiasi tvirti ir saugūs, pasitiki jiems brangiais žmonėmis, žvilgsnį jie nukreipia į pasaulį, ten  už „durų“ ir ima jį tyrinėti. Smalsumas – būdingas kiekvienam vaikui, kaip troškulys ir miegas – tai viena iš pagrindinių biologinių reikmių. Apsaugos mechanizmas, slopinantis natūralų smalsumą, yra baimė. Kuo daugiau patiriama meilės, tuo mažesnė baimė ir tuo anksčiau vystosi smalsumas.  Kas labiau savimi pasitiki, tas daugiau  ir nuveikia.  Signalas, kurį tėvai siunčia savo vaikams, pašalindami iš kelio kiekvieną kliūtį, skamba taip: „Tu pats nesugebėsi“.
„Ar aš tai įveiksiu?“ Teigiamai atsako tie žmonės, kurie įsitikinę, kad gali savarankiškai spręsti problemas ir nesijaučia bejėgiai prieš neįveikiamas užduotis.
Taigi jausmai ir emocijos – labai svarbūs ir mokymosi motyvacijos buvimui ar nebuvimui. Todėl šalia mokslumo, protingumo arba inteligencijos koeficiento, kitaip tariant – intelekto, visada labai svarbu ugdyti ir savo emocinį intelektą: mokytis atpažinti, priimti ir suprasti bei valdyti savo jausmus, emocijas, tinkamai jas išreikšti, kad nedarytume žalos sau ir aplinkiniams. Dažnai tai ir tampa didžiausia kliūtimi motyvacijai mokytis. Juk iš tiesų mes, tam tikra prasme, turime du protus: vienas mąsto, kitas – jaučia. Šie du protai, emocinis ir racionalusis, dažniausiai veikia persipindami, suliedami skirtingus pasaulio pažinimo ir mokėjimo jame elgtis būdus. Ir neretai būna taip, kad mūsų sėkmę ar nesėkmę gyvenime nulemia būtent emocionalusis protas.
Tačiau ne vien dvasiniai, bet ir fiziniai veiksniai daro įtaką pajėgumui mokytis. Ar esame žvalūs, atidūs, ar išsimiegoję, alkani – visa tai stipriai veikia motyvaciją. Kuo daugiau dirgiklių, tuo sunkiau koncentruotis: nesveikas maistas, priklausomybės, virtualūs dirgikliai. Dažnai vargina per didelis krūvis, o ir mokykla ne visada atitinka mokinio gebėjimus.
Tėvai gali sudaryti prielaidas vaikams domėtis naujovėmis – arba atvirkščiai, užkirsti kelią tam. Jeigu šeima nerodo didesnių kultūrinių iniciatyvų, tai ir vaiko mokymosi motyvacija bus menka.
Parsirūpinkite, kad vaikas patirtų sėkmę. Jeigu nesiseka matematika, kiti kažkokie mokslai, tai reikia rasti tam atsvarą. Vaikas turi žinoti: „Aš tai galiu“, bent kažkurioje srityje. Tikrai kiekvienas iš mūsų turime kažkokį talentą, gebėjimą.  Tėvai ir mokytojai, kiti artimi žmonės turi padėti vaikams jį pastebėti ir atrasti, nukreipti, pastūmėti, kad jis didėtų, augtų ir duotų vaisius.  
Deja, nėra burtų lazdelės, kuria mostelėjus vaikas jau būtų pasirengęs mokytis. Niekas neprivers – tai teks padaryti pačiam, o tėvai gali sudaryti palankias sąlygas vidiniam impulsui sužadinti.
 Psichologė Renata Stonienė

Ką kalba apie mus mūsų piešiniai?

Psichologai labai seniai pastebėjo ir daugybe tyrimų patvirtino, kad kiekvienas žmogaus piešinys atskleidžia ne tik praktinius savo gebėjimus, bet ir tuo pačiu  yra užšifruotas pranešimas, užšifruotas vaizdas, kurį mums praneša piešiantysis apie save. Mechaniniai piešiniai, kurie gimsta be jokio plano spontaniškai, kai žmogus kažkur klajoja savo mintyse, iš tiesų gali daug pasakyti apie jo santykius su kitais, temperamentą, charakterį. Tai  dažniausiai atspindi ne sąmoningas žmogaus nuostatas, o  nesąmoningus žmogaus išgyvenimus, momentines emocines reakcijas ir impulsus, elgesį konkrečioje situacijoje. Piešiniai taip pat gali būti labai informatyvia medžiaga galinčia atskleisti daugybę  žmogaus  psichologinių ypatybių, asmenybės bruožų  ir net gi būti diagnostinių vertinimų sudėtine dalimi. Kitaip sakant, piešėjas mums tarsi pasakoja apie save projektuodamas savo mąstymo būdą, išreiškia jausmus ir charakterio, pasaulėvaizdžio aspektus, parodo savo interesus, rūpesčius, polinkius. Nevalingi piešiniai, iš esmės, gali būti sielos atspindžiu.


Pastabumo testas

Taip, kaip brėžiamos grafinės linijos paviršiuje, galime sakyti, vos ne fiziologiniu lygiu, parodo savo temperamentą, emocines reakcijas. Galime pastebėti, pavyzdžiui piktą, agresyvią, galinčią įplėšti popierių liniją, arba vos nepastebimą, neryžtingą.  Jei piešia pasyviai, neryžtingomis linijomis, tai tikėtina, kad žmogus ir nerangiai sveikinasi, sėdasi, elgiasi, priima sprendimus. Ambicingo, besistengiančio save įtvirtinti bet kur ir bet kada žmogaus piešinys užims kiek įmanoma daugiau erdvės. Tyrimai parodė, kad labiausiai besidomintys tiesiomis linijomis ir kampais, yra realistai, dažnai agresyvūs, linkę priešintis, iniciatyvūs ir gali turėti gerų organizacinių gebėjimų. Labiausiai lenktas linijas mėgsta tie, kurie stengiasi gauti pritarimą, yra jautrūs, jie lakios vaizduotės, tačiau jiems gali trūkti pasitikėjimo savimi.  Apvalių formų gausa – moteriškumo bei nesubrendimo ženklas. Jei vertikalių linijų ir apvalių formų vienodai, tai susiję su gera pusiausvyra ir impulsyvumo kontrole. Pasitelkti vertikalias linijas būdinga vyriškiems, aktyviems, konstruktyviems, atviriems temperamentams. Rečiau pasitaikančios horizontalios linijos dažnai būna psichologinių konfliktų požymis. Tie kurie linijas kreipia visomis kryptimis, tai dažniausiai atskleidžia savo impulsyvumą, nesitvardymą.  Kampų dominavimas atspindi agresyvų manieringumą. Nutrūkusios linijos, zigzagai – nestabilumo požymis. Taškams, nedidelėms dėmėms teikiantys pirmenybę,  dažniausiai būna  tvarkingi ir net pedantiški. Viršutine lapo dalimi besinaudojantys išreiškia pasipūtimą, o piešiantis lapo apačioje, parodo, kad yra stabilūs ir „tvirtai įaugę“. Polinkis piešti dešinėje ar kairėje pusėje nėra reikšmingas. Daugybė smulkių detalių piešinyje rodo, kad žmogui per daug taisyklių, ir taip pat  jo polinkį slėpti emocijas. Jei piešdamas vaikas daug kartų naudoja trintuką, gali būti, kad atmosfera tarp šeimos narių gerokai įtempta. Konkrečios figūros trynimas rodo konfliktišką santykį su nupieštuoju, o jei daug kartų trinamas savo atvaizdas –  greičiausiai, nepasitiki savimi.

O dabar pažiūrėkite į piešinį kaip į visumą, kai piešiama žmogaus figūra. Jei piešia save arba kitą žmogų, figūrai piešėjas skiria tiek vietos, kiek jaučiasi užimantis realybėje. Tad jei figūrėlė maža, gali būti, kad jo menka savivertė. Jei žmogeliukai susispietė lapo viršuje, o apačia liko tuščia, - gali būti, kad žmogus turi daug lūkesčių, tačiau jaučia, kad jam mažai kas pavyksta. Maži žmogeliukai apačioje ir tuščias lapo viršus reiškia, kad nei lūkesčiai, nei savęs vertinimas nėra aukšti.

 Išėjimas už ribų  atskleidžia nepakankamą kontrolę, nesubrendimą ar pasipriešinimą, maištą prieš taisykles, prieš įtaką. Neabejotinai ir piešimą paraštėse ar sąsiuvinio gale, mes tam tikra prasme irgi galime vertinti, kaip išėjimą už psichologinių ribų - kaip nenorą paklusti taisyklėms, būti dėmesingiems, susikaupusiems į tai, kas iš tiesų turėtų būti svarbu. Kita vertus, mechaninis darbas – piešimas, kai klausomasi,  gali būti tiesiog nesąmoninga  pagalba pačiam sau, įsimenant, jei dominuoja kinestetinis atminties tipas. Tačiau ar tai iš tiesų toks įsiminimo būdas, galėtų įvertinti tik profesionalus tyrėjas, stebėdamas patį piešimo procesą visame aplinkybių kontekste.

Piešinių vaizdiniai kyla ne tik iš intelektinių gebėjimų, bet iš gilesnių asmenybės gebėjimų, kurie atsiranda iš emocijų susietų su piešėjo intelektu. Objektų pasirinkimas dažnai siejamas su aplinkybėmis, bet labai priklauso ir nuo pomėgių, kasdienio pasaulio, ypač siejasi su perskaitytomis, knygomis, išgirstomis istorijomis, matytais filmais, svajonėmis, norais. Tema gali atskleisti įprastus rūpesčius, baimes, troškimus, kurie valdo tas svajones. Piešiniai visada turi simbolinę reikšmę. Be jokios abejonės, prasmę turi ir spalvos, kurias renkasi piešiantysis. Tačiau apie tai reikėtų parašyti mažiausiai bent jau dar vieną visą straipsnį.

Apie piešinį, kaip minėjau, visada galima pasakyti daugiau, kai žinome kontekstą: konkrečią situaciją, aplinką, kurioje jis buvo nupieštas. Suprasti simbolių unikalią piešėjui prasmę, pavaizduotų figūrų metaforas, užuominas, žadančias daug įspūdžių, gali tik daug pasipraktikavęs profesionalus psichologas, giliai suvokiantis žmogaus psichikos dėsningumus, suprantantis įvairias psichologines teorijas, kitaip diletantiškas vertinimas gali nuvesti  ir labai klaidingu keliu. Žinovui piešinys - tai daugybė informacijos apie piešėjo emocinius santykius su jį supančiu pasauliu, potraukiais, jo baimėmis, kurie atskleidžia ir paryškina asmenybę. Žinoma, čia pateiktos interpretacijos - tik labai maža dalis profesionalių psichologų naudojamų aiškinimų. Ir, be jokios abejonės, reikia nepamiršti, kad daryti gilias įžvalgas bei apibendrinimus,  vertinimus apie piešiantįjį iš vieno jo piešinio, visiškai neprofesionalu. Tačiau piešiniai, iš tiesų,  yra labai gera ir informatyvi medžiaga profesionaliam tyrėjui,  padedanti plačiau ir giliau suprasti, atskleisti  asmenybę, jo būsenas.  

Psichologė Renata Stonienė                                                                                     2019- 07-01

Kaip stiprinti vaiko savęs vertinimą

Taip, kaip vaikas vertina save, nuo to priklauso jo santykiai su kitais žmonėmis, jo  savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes. Labai svarbu, kad tėvai bei mokytojai padėtų vaikams ugdyti adekvatų savęs vertinimą. Turintys tinkamą savęs vertinimą vaikai žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitiki savo jėgomis ir galimybėmis, siekia užsibrėžtų tikslų, o susidūrę su sunkumais ir kritika nepalūžta, nebijo būti atstumti.
 Vaikų savęs vertinimas kyla tada, kai jie žino, kad jais rūpinamasi. Kaip galima padėti vaikams? Rodykite kasdien savo vaikams meilę ir pagarbą. Tai baziniai kiekvieno žmogaus poreikiai, kuriuos patenkinus auga brandi ir savimi pasitikinti asmenybė. Leiskite vaikui naudotis jūsų stipriosiomis pusėmis. Vaikų savęs vertinimas kyla tada, kai jiems prieinama kito žmogaus meilė, nuoširdumas, atvirumas.

Pastabumo testas

Priimkite vaiko unikalumą. Akcentuokite  sėkmę, remkitės jau turima sėkme. Vaikai labiausiai tikisi sėkmės ten, kur jau yra ją pasiekę. Vaiko savęs vertinimas tarpsta sėkmėje.
Klausykitės be vertinimų. Klausymasis gydo sumažintą savęs vertinimą. Sveiki santykiai tarp suaugusiųjų ir vaikų susiklosto tada, kai suaugusieji jų klausosi.
Įžvelkite vaiko stipriąsias puses, įvardinkite jas. Jei neturite nieko gero pasakyti apie vaiką, tai ne vaiko, o jūsų problema.
Įvertinkite vaiko pastangas, net jei jums atrodo, kad darbas atliktas netobulai, kaip jums norisi. Leiskite vaikams padėti jums. Būtinai duokite jiems atgalinį ryšį, kai jie tai daro.
Nepamirškite parodyti , kad esate patenkintas, kad vaikas daro kažką gero. Nebijokite, kad išpuiks. Jei nepastebėsite, vaikas gali nustoti kažką daryti. Įvertinkite vaiko pastangas, net jei vaikas ir neatlieka darbo tobulai.
Kai esate nepatenkinti vaiku, kritikuokite konkrečius veiksmus, poelgius, žodžius, o ne jo  asmenybę. Nekritikuokite vaiko viešai.
Mokykite galvoti ir kalbėti apie save pozityviai. Jei vaikas sako „Aš negaliu šito padaryti“, verta jam pasakyti : „Tu turi galvoje, kad dar neišmokai šito padaryti“. Jei sako, „Aš kvailys“, galime pasakyti: „Daryti klaidas nereiškia būti kvailiu, tai reiškia, kad tu dar mokaisi“.
Padrąsinkite savo vaiką. Tai svarbiau, nei apdovanojimas. Taip išreiškiate viltį, tikėjimą savo vaiku ir paliekama teisė klysti. Vaikas jaučia savo reikalingumą, tai jį palaiko ir stimuliuoja tęsti pradėtą darbą ar bandyti iš naujo. Ieškokite vaiko augimo blykstelėjimų, atkreipkite dėmesį į didėjantį vaiko įgūdį.
Elkitės atsargiai su savo neigiamais jausmais. Žemai save vertinantys vaikai dažnai galvoja, kad  jie yra jūsų pykčio priežastis. Dalinkitės savo neigiamais jausmais, kai yra gera atmosfera.
Pripažinkite vaiko teisę į visus jausmus. Kai vaiko stiprūs jausmai yra priimami, jis jaučiasi gerbiamas ir vertinamas, gali leisti tiems jausmams būti jų tikrovės dalimi. Tai susiję su savęs vertinimo augimu.
Nenorėkite valdyti vaiko fiziškai. Savęs vertinimas formuojasi tada, kai vaikai turi į valias laiko būti saugioje aplinkoje.
Žinokite, kad jūs esate modelis. Vaikams, ypač, kurie turi žemą savęs vertinimą, reikia tinkamo modelio, kaip reaguoti į vienokį ar kitokį patyrimą.
Pasakokite vaikams istorijas iš savo gyvenimo. Padėkite vaikams priimti savo pasaulį. Pasakokite apie tai, kaip gerai jie auga. Padėkite vaikams pasakodami istorijas. Tai padeda vaikams identifikuotis su nesėkmės situacijomis nepatiriant tiesioginio nerimo ir pamatyti realistiškesnę savo situaciją.
Kurdami santykius su vaikais naudokite humorą. Tai galingas priešnuodis žemam savęs vertinimui, ypač, kai vaikas nori greitai išeiti iš tokios padėties.
Palytėjimas dažnai skamba garsiau negu žodžiai. Vaikų savęs vertinimas auga proporcingai pasitikėjimo, pasiekiamo tarpusavio santykiuose, gilumui. Fizinis kontaktas gali būti esmine pasitikėjimo išraiška.
Būkite kantrūs ir tolerantiški. Leiskite vaikui suprasti, kad ne visuomet viskas klostosi sklandžiai. Normalu yra suklysti, sutrikti, pasimesti.
Siekite bendradarbiavimo. Kvieskite vaikus padėti spręsti kai kurias šeimos, klasės problemas, klauskite jų nuomonės apie reikšmingus šeimai, klasei dalykus. Vaikai  turi jaustis šeimos,  kolektyvo dalimi, įnešančiu  savo indėlį į jo gyvenimą.
Parengė psichologė Renata Stonienė                                                                                         2019-09-10

Gabūs vaikai – ne tik džiaugsmas, bet ir rūpestis

 Daugelis tėvų nori, kad jų atžalos gimtų apdovanoti didžiulėmis dvasios ir kūno dovanomis – kuriamuoju protu, meilės ir išminties jėga, valios, kūno galiomis. Kad turėtų savyje viską, ko reikia džiaugsmingam ir prasmingam gyvenimui. Mokytojams taip pat norisi turėti kuo daugiau gabių vaikų, nes manoma, kad su jais dirbti lengviau, galima pasiekti aukštesnių rezultatų. Gabieji, kūrybingieji vaikai iš tiesų gali daryti nuostabiausių dalykų, tačiau jiems reikia padėti, jų gabumus būtina lavinti. Tokių vaikų poreikiai ypatingi. Kadangi gabūs vaikai paprastai daug žino ir geba  greitai suvokti, įsisavinti informaciją, jiems reikia sudaryti sąlygas žengti į priekį nelūkuriuojant kitų. Ar gabūs vaikai turi mažiau problemų? Deja, kartais itin gabūs vaikai, kelia didesnių problemų, negu vidutinių gabumų, nes jiems reikia išskirtinio dėmesio ir išskirtinių programų, jie gali būti jaudresni ir žymiai aktyvesni už kitus, nes turi aukštą energijos kiekį. Jie stengiasi viską daryti tik labai gerai, vienu metu mėgsta užsiimti keliomis veiklomis, todėl gali trukdyti mokymo procesą. Jie neretai turi prisitaikymo prie bendraamžių grupės sunkumų, nes klasės draugai tiesiog jų nesupranta ir nepriima, o gabiesiems atrodo, kad  nesuprantami ir keisti ar net „kvaili“ jų bendraamžiai.
 Gabių vaikų tyrimai tęsiasi jau antrą šimtmetį. Požiūris į gabumus keičiasi, tampa vis platesnis ir apimantis daugiau aspektų. Dabar vis dažniau sutariama, kad gabumai, tai ne tik aukštas intelektas, bet ir sugebėjimas spręsti problemas bei kūrybiškumas. Svarbu yra ne tik tai, kiek ir ką gali išmokti vaikas, bet ir jo motyvacija, atsakomybė, kūrybiškumas. Taigi gabumai sudėtingas fenomenas ir jie nėra nekintantys. Gabumus ir visą vaiko raidą įtakoja daugybė tiek vidinių, tiek išorinių faktorių. Visada verta turėti galvoje, kad gabūs vaikai – tai ne tik sėkmingai besimokantys vaikai, kuriuos nesunkiai savo klasėje pastebi kiekvienas mokytojas. Gabūs vaikai gali turėti ir mokymosi negalių ar kitų sutrikimų. Gabių vaikų galime atrasti ir tarp prastai besimokančių bei nerealizuojančių savo gebėjimų mokinių. Todėl neretai sunku atskirti vidutinių gabumų, tačiau labai motyvuotus, gerai besimokančius ir gudrius vaikus nuo itin gabių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nerealizuojančių visų savo galimybių vaikų. Kaip rodo tyrimai Lietuvoje, mes, suaugusieji,  namuose, o ir mokykloje, nepastebime net iki 40 proc. gabių vaikų. Viena iš priežasčių, kodėl jų nepastebi gali būti ta, kad gabūs vaikai, ypač pasižymintys kūrybiškumu, išsiskiria ne tik dideliais intelektiniais gebėjimais, bet ir sudėtingu charakteriu – nenoriai paklūsta autoritetams, dažnai ginčijasi, trikdo klasės rimtį, be to, prastokai sutaria su klasės draugais, nes yra labai nepakantūs kvailumui, lėkštumui, gana kandūs, mėgsta pataisyti kitus, užduoda daug klausimų, neretai ir nepatogių mokytojams.
 Ar gabūs yra  pranašesni ir vertesni už kitus? Ar iš viso mes galime kelti tokį klausimą, kad gabus vaikas yra vertesnis už bet kurį kitą vaiką?  Aišku viena, kad galvojant apie gabumus, be jokios abejonės, neturėtų būti vertinami vien tik intelektiniai gebėjimai, bet ir specialieji gebėjimai tam tikroje mokslo srityje (matematikoje, kalbose, fizikoje ar kt.), meninės srities gebėjimai (muzikoje, dailėje ir pan.), psichomotorinės srities gebėjimai (sportiniai, fiziniai gebėjimai), socialiniai gebėjimai (mokėjimas bendrauti, spręsti konfliktus, gebėjimas lyderiauti ir pan.).  Taigi gal jūsų vaikas nėra itin gabus matematikai ar fizikai, rusų kalbai,  bet jis supranta kitą žmogų, moka įsijausti ir suprasti jo jausmus, nuotaikas (empatija), gal turi  labai gerus bendravimo, lyderiavimo įgūdžius, kurių dėka bus itin sėkmingas žmogus ateityje ir nebaigęs prestižinių universitetų. Juk dažniausiai už IQ yra žymiai svarbesnis emocinis intelektas, kuris padeda sėkmingiau integruotis visuomenėje ir patirti gyvenimo pilnatvę.
 Ką laikyti gabiu mokiniu, kiek jis turi būti pranašesnis už kitus? Mokslininkai dar nepriėjo išvados, kas svarbiau: geras mokymasis ar geri gebėjimai. Norint atpažinti gabius vaikus, reikia atsakyti į klausimą, kas yra gabumai ir kokius vaikus laikome gabiais. Tačiau iki šiol nėra nei bendros gabumų sampratos, nei visuotinai pripažįstamo gabių vaikų ypatybių apibrėžimo, o įvairių gabumus aiškinančių teorijų apibrėžimai gana skirtingi. Atpažinti gabumus sunku ir dėl to, kad kai kurie žmonės pasižymi išskirtiniais gebėjimais daugelyje sričių, kitų - tik vienoje srityje. Vienų vaikų gabumai išryškėja jau ankstyvoje vaikystėje, kitų – nepastebimi iki suaugant. O būna ir taip, kad vaikas, išsiskyręs nepaprastais gebėjimais vaikystėje, užaugęs niekuo neišsiskiria iš kitų. Gebėjimų raidos prognozė visada yra tikimybinė. Didelis vaiko mokymosi potencialas turi būti plėtojamas: pakankamai aukštą intelektinį lygį turintis vaikas, turi turėti ir aukštą mokymosi motyvaciją ir jam turi būti sudarytos sąlygos tai  daryti. Tikrai būna taip, kad turintis didelius gebėjimus vaikas, nevysto savo pajėgumo – tuomet jo išskirtinumas ir nepasireiškia. Iš tiesų, apmaudžiausia yra tai, kad dauguma pedagogų nėra parengti dirbti su gabias vaikais, o patys dažnai nesuinteresuoti tuo domėtis, dažnai tam neskiriama pakankamai resursų, nėra motyvuotumo. Tik pastaruoju metu jau pradedama galvoti apie praturtintas programas gabiesiems. Paprastai mokymo programos taikomos visiems vienodos, todėl mokytojas susidūręs su gabiu vaiku, gali pritrūkti žinių ir patirties bei nežinoti kur link kreipti savo pastangas ir vaiko gabumus. Taigi, gabūs vaikai anaiptol nėra tie, kurie „neturi jokių problemų“, o jų ugdymas, iš tiesų, nemenkas iššūkis tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek visai švietimo sistemai.
 Didelė problema ir tai, kad maždaug pusė vaikų, turinčių išskirtinius gebėjimus, tiesiog yra neatpažįstami, mokytojai jų nepastebi, todėl jie dažniausiai ir nerealizuoja savo galimybių. Dažniausia  neatpažįstami nestandartinio mąstymo vaikai, nes jų gebėjimai nėra lengvai pastebimi, nors šiuo metu jau turime ir Lietuvoje standartizuotų testų skirtų atskirų sričių gabumams ir ypatingiems gabumams pamatuoti.
Nupiešti gabaus vaiko paveikslą tikrai sunku. Manau, norint apibūdinti gabų vaiką,  galime remtis T. Armstrongo modifikuotu bendro pobūdžio genijaus savybių rinkiniu: smalsumas, vidinis poreikis sužinoti bei pažinti aplinką; domėjimasis ir stebėjimasis viskuo, kas nauja ar neįprasta; lankstumas renkant tyrimo objektus, būdus, priemones; tyrinėjimų džiaugsmas ir pasitenkinimas savo rezultatais; gebėjimas net ir „rimtą“ darbą paversti žaidimu; išmintingumas; kūrybingumas; išradingumas, vaizduotė ir fantazija; išvystytas humoro jausmas; jautrumas aplinkai ir žmonėms; gyvybingumas ir energingumas. Žodynas gabumus, labai bendrai, apibrėžia kaip individualias psichologines žmogaus savybes, lemiančias vienokios ar kitokios jo veiklos sėkmę (Psichologijos žodynas, 1993). Tokių, išskirtinių savybių turinčių, žmonių bendroje populiacijoje tikrai nėra daug – maždaug apie 5 procentus. Tačiau nesvarbu, koks būtų taikomas apibrėžimas, galima daryti prielaidą, kad žmogaus gabumai atsiskleis tik tada jei bus sudarytos tinkamos sąlygos, t. y. jei jis ne tik išsiskirs aukštesniu už vidutinį gebėjimų lygiu ir kūrybingumu, bet ir turės galimybių bei bus skatinamas atlikti veiklą ypač aukštu lygiu.
 Gabaus vaiko auginimas gali būti ekstaze, agonija ar bet kuris tarpinis variantas. Suaugusieji turi balansuoti ant beveik neįmanomos ribos – nespausdami palaikyti vaiko gebėjimus, nepervertindami juos branginti, nekonkuruodami būti autoritetu. Po pirmos pasididžiavimų bangos tik retas tėvas supranta, kad jo problemos daug kuo panašios į tėvų, auginančių sunkumų turintį vaiką, problemas. Mūsų pasaulis neprisitaiko prie skirtumų ir nesvarbu, ar šie skirtumai kyla dėl pertekliaus ar dėl trūkumo.
 Neabejoju, kad didžiausia pagalba, kurią galima suteikti talentingam ir gabiam vaikui, o taip pat ir bet kuriam kitam vaikui, visiškai nevertinant koks jis yra, galima nusakyti vienu sakiniu: vaikams reikia suteikti saugius, ramius namus, tvirtovę, kurioje jie jaustų palaikymą, supratimą ir meilę. Užaugę saugioje aplinkoje jie sugebės suderinti savo išskirtinumus ir paprastą mirtingųjų laimę. O svarbiausia – visada žinokite, kad tikroji žmogaus vertė nematuojama jokiais pažymiais ar IQ balais. Kiekvienas esame vertingas ir nepakartojamas toks koks esame, su visais savo  privalumais ir trūkumais. Visi be išimties turime  kažkokių savo ypatybių ir talentų, kuriais galime džiaugtis. Ar vaiko sugebėjimai atsiskleis, ar liks nepastebėti – iš esmės priklauso nuo trijų dalykų: visuomenės požiūrio, mokyklos įtakos ir tėvų supratimo bei gebėjimo padėti vaikams pasinaudoti  tikraisiais jų gebėjimus.

Psichologė Renata Stonienė                                                                                                      2020-02-12

Būkime sveiki ir patirkime gyvenimo džiaugsmą. 8 sveikatos principai

Būkime sveiki ir patirkime gyvenimo džiaugsmą. 8 sveikatos principai

Seimas, pritardamas sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvai, 2020-uosius metus yra paskelbęs vaikų emocinės gerovės metais. Taip siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jos kūrimui Lietuvoje, numatant ir įgyvendinant konkrečias priemones. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis beveik 20%. pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 m. 2017-2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių turėjo emocinių ir elgesio sutrikimų. Iš tiesų, dideli skaičiai, liūdina. Tačiau mes turime suprasti, kad nieko iš esmės nepakeisime, jei stiprinsime tik vieną sritį, pamiršdami visas kitas, nuo ko priklauso pilnai mūsų sveikata bendrai paėmus. Dar Hipokratas suprato, kad žmogaus kūno struktūra, funkcijos, protas ir dvasia yra nedalomi, o ligos ir negalavimai atsiranda, kai pažeidžiamas viso kūno vientisumas. Todėl, norėdami rasti negalavimo priežastis, turime gilintis į žmogaus visumą – kūną, protą ir emocijas, socialinį, dvasinį  gyvenimą. Galbūt, mūsų blogos savijautos priežastis netinkama gyvensena, blogi įpročiai ar per didelis streso kiekis. Šiandieną daugelis suprantame, kad daugybė ligų turi psichologinį pagrindą. Mes gyvename nuolat apimti streso, nebegalime natūraliai atsipalaiduoti. Ypatingai tai jaučiame dabar, gyvendami karantino metu, namų rėžimo sąlygomis. Jaučiame daugiau nerimo, daug nežinomybės, nenuspėjamybės. Dabar esame situacijoje, kokioje dar niekada nebuvome. Turime spręsti naujas, nesibaigiančias kasdieną problemas, kažkaip prisitaikyti, o dažnai net nežinome kaip. Dauguma dabar esame labai  pažeidžiami ir stipriai jaudinamės. Kaip suderinti būnant tik namuose visas gyvenimo sritis: darbą, poilsį, mokymąsi, laisvalaikį, pomėgius, kai viskas yra kitaip, neįprastai? Kaip viską padaryti gerai? Naujovės visada kelia mums didesnį ar mažesnį stresą, tai nualina mūsų organizmą, nuvargina ir išsekina psichiką. Tai būdinga visiems, tiek mažiems, tiek dideliems.
Dabar kaip niekad, jei tik leidžiamės, paskęstame nežmoniškame informacijos sraute, ypatingai negatyviame, kuris gąsdina, užbombarduoja mus visais pasiekiamais kanalais. Informacijos pertekliuje susipainiojame, jis dažnai suparalyžiuoja mąstymą ir tiesiog pamirštame paprastus, bet pačius svarbiausius ir geriausiai prieinamus mums visiems sveikatos principus. Jie tinkami ir labai efektyvūs tiek suaugusiems, tiek ir vaikams. Visus kartu kasdien ir nuosekliai praktikuojant, galime mėgautis gera sveikata bei gerove, nes vienos stebuklingos tiesos ar stebuklingos piliulės bei universalaus recepto, kaip būti sveikiems ir džiaugtis gyvenimu, deja, tikrai nėra. Sveikata, anot Pasaulinės sveikatos organizacijos –  tai fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Taigi prisiminkime paprastus bet labai efektyvius 8 sveikatos principus kasdien ir tikrai mūsų neapleis emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti gyvenimo džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Kiekvienas galėsime patirti teigiamą gėrio jausmą, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Būtent šiais žodžiais yra apibūdinama psichinė sveikata, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą. Kasdien skatinkime ir save, ir vaikus pastebėti, kad net ir karantino laikotarpiu pasaulis nesustojo – yra daug galimybių šį sudėtingą laiką išgyventi prasmingai, sveikai ir net linksmai. O tam Jums padės 8 sveikatos principų pradžiamokslis.
  1. Gera mityba.
Smegenys sunaudoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai daro įtaką mūsų nuotaikai, energijos lygiui, atminčiai, mąstymo gebėjimams. Valgis svarbus tiek dvasinei, emocinei, tiek ir fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad tinkama mityba gali apsaugoti 50-70% nuo vėžio.  Žmonės daugiau valgantys daržovių ir vaisių, dvigubai rečiau miršta nuo vėžio. Ypač vertinga kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus maisto produktus, ankštinius ir riešutus. Stenkitės nevartoti saldumynų, baltos duonos, kepto ir rūkyto maisto. sumaltos sėmenų sėklos ir sėmenų aliejus yra geriausias omega 3 šaltinis, apsaugantis nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą ir gerina širdies darbą.
  1.  Vanduo.
Jeigu vyras sveriantis 72 kg prarastų vandenį, jis svertų 29 kg. naujagimis 74% iš vandens, o suaugęs apie 60%. Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą, didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda pašalinti plaučių ir bronchų gleivinei mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo, net gripo. Troškulys atsiranda tiktai tada, kai jau trūksta vandens. Tam, kad kūnas funkcionuotų optimaliai, reikia gerti daugiau nei trokštame. Kadangi mūsų smegenys 85% iš vandens, jis svarbus ne tiktai fizinei, bet  ir emocinei sveikatai. Suaugusiam patartina išgerti nemažiau 6-8 stiklinių vandens per dieną.
  1.  Mankšta.
Tai geriausi vaistai nuo ligų. Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didiną deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmų, osteoporozės, gerina atmintį. Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus. Geriausiai mankštintis 4-5 kartus savaitėje po 40min. pulsas mankštos metu turi būti 60-80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga ir aerobinė ir jėgos mankšta. Niekada nėra per vėlu auginti raumenis.
  1. Grynas oras.
Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse. Svarbu kasdien vėdinti kambarius. Vertingiausias miegas ventiliuojamame miegamajame. Tabako dūmuose rasta per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sukelia 20% bendro mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimu viena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių. Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja 70%.
  1. Saulės šviesa.
Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D. Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imunitetą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją. Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu, osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų. Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.
  1. Poilsis ir miegas.
Suaugusiems reikalingos apie 7-8 val. miego per parą, vaikams, žinoma, pagal amžių daugiau. Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau bus kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė, imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai, ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir kiti gebėjimai pagerėja miegant. Svarbu pastoviu metu ir gultis, ir keltis. Dauguma šiandieninių ligų susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui.  Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia darbo dienomis daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.
  1. Savikontrolė.
Tam, kad būtume sveiki ir laimingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų. Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad 40% paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad dabar vienas lietuvis išgeria apie 12 litrų gryno alkoholio. Tai iš tiesų vis dar labai didelis girtuoklystės mastas Lietuvoje, nors kiek ir mažėjantis. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse, keičia smegenų elektrinius impulsus. Pirmiausiai tai paveikia tą smegenų sritį, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą. Pasekmės būna baisios. Statistai paskaičiavo, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.
  1. Dvasingumas.
Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumo įtaką žmogaus fizinei ir emocinei  sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų gali daryti įtaką tikėjimas. statistai sako, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu, turi mažiau širdies - kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau patiria insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta susirgę. Dvasingumas ypač svarbus šiandieniniame pasaulyje, kai  mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo.
Praktikuokime visus sveikatos principus kasdien, tuomet mūsų imunitetas bus stiprus ir išliksime sveiki ir patirsime gyvenimo džiaugsmą net ir siaučiant grėsmingai virusų pandemijai.
 
 
 
Psichologė Renata Stonienė 2020-04-06

Keletas būdų padedančių įveikti egzaminų stresą ir organizuoti mokymąsi

Psichologės rekomendacijos  abiturientams

Keletas būdų padedančių įveikti egzaminų stresą ir organizuoti mokymąsi

Egzaminai jau seniai pasirinkti, abiturientai sustojo ties finišo tiesiąja. Stresas vis dažniau, kaip kirminas, pradeda griaužti dvyliktokų gyvenimą, įsismelkdamas į mintis, jausmus, provokuodamas nemalonius kūno jutimus, kurie ilgainiui gali peraugti net į labai rimtas ligas, kurių gali nesurasti gydytojai, jei nebūsime patys jautrūs savo mintims, jausmams – iš kurių ir kyla pirminė reakcija – nerimas.  Nerimas ir yra priežastis, kuri paleidžia sudėtingą streso veikimo mechanizmą organizme, o tiksliau streso hormonus: adrenaliną, noradrenaliną, klastingąjį kortizolį ir kitus. O čia dar tas nelemtas karantinas su visais savo apribojimais ir nuotolinio mokymosi iššūkiai, kurie gerokai prisidėjo prie padidintos įtampos ir noro priešintis, bei kūrybiškai ieškoti pagrįstumo,  kaip nors išvengti tokių nelaukiamų egzaminų... Panašu, kad vargu ar pavyks jų išvengti.  Tad, greičiausiai verta konstruktyviai nukreipti mintis ir pagalvoti, kaip būtų galima sau padėti šiuo dvigubai nelengvu laikotarpiu. Pandemijos sukelta krizė, be jokios abejonės, tikrai nepagerino mūsų visų emocinės sveikatos. Taigi, 2020 –ųjų abiturientai turi išskirtinį iššūkį – šalia egzaminų įtampos, kartu įveikti dar nepatirtą pasaulinės krizės laikotarpį.
Mokymuisi, visų pirma,  labai svarbu, kad netrukdytų intensyvios neigiamos emocijos. Jos, iš tiesų,  yra produktyvaus darbo, dėmesio ir atminties ėdikės. Didele dalimi mokymosi rezultatų sėkmė priklauso nuo to, kaip gebame susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis. Jeigu apėmė bloga nuotaika, vertėtų „pagauti“ save, kai jau pradedi save griaužti, ir nukreipti niūrias mintis pozityvia linkme. Tam tinka labai paprasta „Stop“ technika – kai tik ateina negatyvios mintys, reikia sau garsiai pasakyti „Stop!“. Jei blogai jaučiatės, geriausiai apie tai pasikalbėti su tėvais, draugais, žmogumi, kuris jums yra autoritetas. Gerai malšina nerimą ir paprasčiausi yra gilaus kvėpavimo pratimai, taip pat -autogeninė treniruotė. Jeigu taip stipriai apėmė nerimas ir nebegali savęs kontroliuoti, tikrai stresinėje situacijoje nevertėtų griebtis savo nuožiūra raminamųjų vaistų – jie gali per daug slopinti, geriau jau kreiptis pagalbos pas profesionalų psichologą. Jie visi dabar taip pat sėkmingai dirba nuotoliniu būdu. Galite paskambinti ir į nemokamą pagalbos liniją (pavyzdžiui, Vaikų pagalbos linija, Vilties linija). Specialistai padės išsiaiškinti individualias nerimą keliančias priežastis ir pamokys priimtiniausių streso kontrolės būdų.
Daugelis mokinių visgi nemoka mokytis. Tai rimta priežastis, kuri kelia įtampą, kai artėja egzaminai. Dažnai tai, ko nespėta išmokti ankstesnėse klasėse, atrodo, nebeišmokstama. Gyventi darosi vis įdomiau, netgi kiek pripratus prie karantino, jau surandame malonių sau veiklų, o sėdėti prie knygų, atrodo, gaila laiko, o ir pavasaris veda mus iš namų. Norint efektyviai mokytis, reikia ne tik stengtis sąmoningai kontroliuoti mokymosi procesą, bet ir žinoti, kaip jį organizuoti.
  • Mokymosi medžiagą jau reikia turėti konspektuose. Ją būtina padalinti į lygias dalis. Tipiška klaida – į vieno klausimo smulkmenas gilinamasi visą dieną, o kitų net nebespėjama peržiūrėti.
  • Galima prisiversti skaityti, bet labai sunku ar net neįmanoma prisiversti suprasti ir įsiminti. Todėl labai svarbu paisyti savo organizmo ypatumų: jeigu esate „vyturys“, geriau mokytis anksti ryte, o kai kurios „pelėdos“ geriau išmoksta kuo vėliau vakare, naktinėdami. Visi mes skirtingi. Kai kurie žmonės daugiau nuveikia, jei dienos metu pamiega, dar kiti – keičia mokymosi grafiką pagal nuotaiką. Tačiau nepiktnaudžiaukite tuo, nepamirškite, kad kokybiškiausias miegas ir poilsis bus tada, kai nueisite gultis iki 24 valandos: tuomet 1 valanda iki vidurnakčio jums atstos 2 valandas po, o ryte jausitės daug žvalesni anksčiau atsikėlę.
  • Vieniems informacija geriau „pasikrauna“ į vaizdinę atmintį, tada reikia sau pačiam piešti schemas, lenteles, žemėlapius, kitiems – į garsinę, tada geriausiai sau ar kitam papasakoti balsu. Studentai dažniau nei mokiniai naudoja tokį mokymosi būdą – susirenka medžiagą ir pasakoja vieni kitiems atsakydami į svarbius egzaminų klausimus, papildo vieni kitus. Šis metodas tikrai labai efektyvus ir taip pat gali būti naudingas abiturientams. Šiuolaikinės technologijos leidžia „susirinkti“ ir nuotoliniu būdu.
  • Sudarykite mokymosi grafiką. Mokantis labai svarbu apytikriai kas valandą daryti pertraukėles, o po viso mokymosi užsiimti rimtesne atpalaiduojančia veikla – pasportuoti, pasivaikščioti, pabendrauti nereikšmingomis maloniomis temomis, pažiūrėti ramų filmą arba kokią lengvo turinio komediją. Tinka bet kas, kas padės pamiršti mokymąsi, tačiau tai tikrai neturėtų būti kažkas audringa, keliančio intensyvias emocijas. Jeigu kaip reikalas  pasilinksmintumėte prieš pat egzaminą, jūsų galvoje ir liktų tik emocingi atsiminimai iš vakarėlio, o ne reikalingos žinios. Štai čia karantino privalumas: gerai, kad dabar  pasilinksminimo vakarėlių rengti negalima.
  • Išmokus tam tikrus klausimus, labai svarbu prie jų grįžti dar kartą ir pasitikslinti, kiek informacijos išliko atmintyje, o ko neatsimename, pakartoti papildomai naudojant įvairesnius atsiminimo būdus, pavyzdžiu,  kuriant asociacijas, naudojant įvairius skirtingus medžiagos šaltinius apie tą patį dalyką.
  • Nevartokite stimuliuojančių gėrimų su kofeinu! Reguliariai ir sveikai valgykite, gerkite reikiamą kiekį vandens (apie du litrus per dieną), būtinai kasdien mankštinkitės, sportuokite. Pasivaikščiokite gryname ore, pasimėgaukite saule, gamtos grožiu. Propaguokite visus sveikos gyvensenos principus.
  • Per egzaminą patariama atidžiai išklausyti instrukcijų, perskaityti užduotis ir apmąstyti, kiek laiko reikia kiekvienam klausimui atsakyti. Pradėti reikia jau nuo gerai žinomų atsakymų, neužstrigti prie neaiškių ilgam laikui. Prie jų sugrįšite vėliau.
  • Tikėkite savimi. Nėra jokios priežasties jaudintis, jei egzaminui pasiruošėte. 
  • Nesistenkite būti tobulas. Siekite išlaikyti egzaminą kuo geriau, bet visada geriausiai – neįmanoma. Gyvenimas tikrai nesustos, jei ir negausite išsvajoto egzamino balo. Į egzaminus pažvelkite iš šalies. Šiuo metu jums tai svarbiausia, tačiau – užima tik labai mažą viso gyvenimo dalį.
  • Tragedija yra ne neįstoti į šiuo metu norimą aukštąją mokyklą, bet nežinoti, ką norėtumėt veikti gyvenime, kam esat gabūs, kas jus domina.
  • Imkitės problemos sprendimo būdų. Nesinervinkite, bet jei patiriate sunkumų ir negalite įveikti streso savo jėgomis, būtinai kreipkitės pagalbos. Pripažinti problemą ir ją spręsti priimant pagalbą – stiprybės požymis. Nepamirškite, kad kiekvienoje krizėje visada yra dvi išeitys – dvi galimybės. Viena sutelktumo ir veikimo, kita ignoravimo. Darykite teisingus pasirinkimus ir džiaukitės gerais savo darbų vaisiais. 
  • Sėkmės formulė paprasta. Sėkmės sulaukiame tik tada, kai suderiname tris dalykus: darome tai, ką reikia, ką mėgstame ir ką norime.
 

                                                                                               Psichologė Renata Stonienė     20202-04-23

Kaip mokytis gudriau

Psichologė rekomenduoja mokiniams

 

Kaip mokytis gudriau

Kiekvienas iš mūsų norėtų išmokti daug, įdedant kuo mažiau laiko sąnaudų bei kančių. Kažin ar yra kažkoks geras receptas, kaip tai padaryti? Tikrai norėtųsi. Recepto tikrai nepažadu, bet kai kurie principai, kuriais pasidalinsiu ir jeigu jūs patys būsite sąžiningi prieš save bei jų laikysitės, tikėtina, kad mokymosi procesą padarys patrauklesniu ir rezultatai, kurių trokštate, bus kur kas geresni, gal net viršis lūkesčius. Gera žinia, kad šie principai tiks ne tik karantino metu, kai susiliejo mokykla ir namai, kai nebeaišku kur čia ta riba: poilsis ar darbas. Jie universalūs bei naudingi bus ir „normalybės“ laiku.
  1. 1.      Pasiruoškite aplinką.
  •  Pirmiausiai, kambarys, o ypač rašomasis stalas turi būti tvarkingas ir neapkrautas nereikalingais daiktais. Tvarka visada motyvuoja. Jei sėdatės prie darbų ir matote  gausiai apkrautą popieriais, knygomis stalą, tiesiog kyla diskomforto jausmas, o galvoje mintys, kad kiek daug reikės padaryti ir gal net neįmanoma. Gali kilti impulsas, kad tuomet galbūt viską geriau mesti ir eiti žiūrėti filmo ar pažaisti kokį smagų kompiuterinį žaidimą. Tačiau jeigu viskas kambaryje sutvarkyta, o visi laukiantys darbai sudėti čia pat tvarkingai, vienoje vietoje ant tvarkingo stalo, situaciją galite įvertinti labai objektyviai: štai šita turi būti padaryta, įveikta šiandien, atrodo, kad viskas įveikiama. Tad – pirmyn.
  • Televizorius ir telefono garsas bei vibracija turėtų būti išjungti. Kompiuteris turi būti įjungtas tik tiek laiko, kiek iš tiesų reikia gauti informacijos ar naudotis jo funkcijomis užduotims atlikti. Bus mažiau pagundos nukrypti į socialines medijas ir pokalbių svetaines. Jeigu tuo metu klausotės YouTube,  atrašinėjate draugams per Messenger  ir dar žaidžiate su šuniuku, tikrai nereiškia, kad mokotės. Labai didelė apgaulė manyti, kad vienu metu galite daryti kelis darbus, taip tik išblaškote dėmesį ir darbo pabaiga ateina gerokai vėliau.
  • Ar jums patinka mokytis klausantis muzikos? Puiku. Tikrai labai galite sau padėti, bet tuo pačiu ir pasikišti sau koją – taip pat. Moksliškai įrodyta, kad vienintelė muzika, kuri iš tikrųjų padeda geriau įsiminti – tai klasikinė muzika, ypatingai Mocarto. Kitokie žanrai, deja, trukdo ir blaško dėmesį. Na, o jeigu jums netinka klasika, tai jau geriau, kad fone neskambėtų jokia muzika.
  • Kiekvienas iš mūsų turime mums patinkančius dalykus. Pavyzdžiui, man patinka kvapai (eteriniai aliejai, smilkalai, kurie skleidžia malonų aromatą) ir žvakės (jos man reiškia ramybę, jaukumą). Susikurkite sau malonią aplinką, įjunkite vaizduotę.
  1. 2.      „Energetinis gėrimas“ mokymosi metu.
  • Ne, ne, tai greičiausiai ne tai, apie ką galvojate. Jokios chemijos!  Tik paprasčiausias vanduo. Tikrai nejuokauju. Paprastų paprasčiausia vandens stiklinė visada turėtų būti ant kiekvieno iš jūsų rašomojo stalo, kaip svarbiausia mokymosi palydovė. Yra toks mokslininkas Masaru Emoto. Jis įrodė, kad vanduo turi atmintį ir mūsų mintys, žodžiai jį stipriai veikia. Todėl besimokydami nuolat gurkšnokite vandenį, gerdami galvokite, kad kiekvienas gurkšnis padeda įsiminti, geriau priimti informaciją. Galite tikėti, galite ne, bet jau vien tikėjimas visada veikia, nors ir kaip placebo efektas. Nepamirškite, kad apie 80 procentų smegenų masės sudaro, būtent, vanduo, o kai mes trokštame, smegenys, galima tiesiogiai sakyti, kad džiūsta ir negali dirbti produktyviai.
  • Vanduo valo mūsų organizmą nuo toksinų. Todėl laikui bėgant pastebėsite, kad geriant po du litrus  vandens per dieną, oda pasidaro sveikesnė, sustiprėja pojūčiai, labiau norisi maistingų produktų – vaisių. Savijauta pasidarys nepalyginamai geresnė, nuotaika optimistiškesnė, o emocijos stabilesnės. To labiausiai ir reikia, kad mąstymo funkcijos veiktų visu pajėgumu.
  1. 3.      Pradžia.
  • Ar žinote, kas būna, kai namų darbus užduoda tam tikram laikotarpiui? Taip, žinote. Atliekate tik paskutinį vakarą ir todėl, kad laiko buvo duota akivaizdžiai per daug. Kai “įstatome” save į rėmus, siauresnius nei įprasta, padarome žymiai daugiau. Pavyzdžiui, turite informaciją, kuriai išmokti reikia 1,5 val. Tačiau, jeigu nenusistatysite, jog šitam darbui galite skirti ne daugiau kaip 45 minutes, sugebėsite susikoncentruoti ir viską suspėti padaryti, ir gali būti netgi kokybiškiau nei prieš tai. Taigi atsisėskite prie darbo 16:00 va. ir garsiai sau pasakykite – šis darbas bus padarytas iki 16:45 min. Taigi, tavo laikas eina, pirmyn.
  • Susidarykite sąrašą, ką reikia padaryti. Galite tai daryti raštu, pavyzdžiui, aš visada rašau savo dienotvarkę, visus darbus, kuriuos turiu padaryti tą dieną. Tai labai padeda disciplinuoti save ir teisingai paskirstyti laiką. Taigi dienotvarkė. Tuomet, pasiimkite kiekvieno dalyko vadovėlį, reikalingą medžiagą mokymuisi, viską ko reikės atliekant namų darbus, ir susidėkite juos vieną ant kito ta seka, kokia turėsite atlikti. Nėra nieko maloniau, kaip matyti tą tirpstančią darbų krūvelę. O kartu matote ir bendrą vaizdą. Neretai tokiu pat principu galima naudoti ir lipnius spalvotus lapelius, man patinka, atlikus darbą, nuklijuoti vieną po kito ir tiesiog išmesti.
  1. 4.      Mokymosi trukmė.
  • Tarkime,  jau numatėte, kad mokymasis užtruks apie tris valandas. Galėtumėte dabar sėstis ir visas tris valandas mokytis be pertraukos. Bet nepatariu taip prievartauti savęs. Dėmesio produktyviai tikrai neišlaikysite tokį ilgą laiką, pervargsite. Toks mokymosi būdas yra tikrai  neefektyvus, išskyrus mokymosi pradžią ir pačią pabaigą. Todėl verta daryti kiek kitaip. Pertraukėlės būtinos. Mokotės po 20-30 minučių ir tada 5-10 minučių pertraukėlė.  Neįtikėtina, kaip atsiperka tos dešimt minučių. Per jas galite nuveikti ką nors, kas jums labai patinka. Pavyzdžiui, pasižiūrėti 10 min. puikaus filmo, pasportuoti, įkvėpti oro atsidarius langą, paskaityti geros knygos, suvalgyti ką nors sveiko ir skanaus, paskambinti kam nors ar kitokiu būdu pasikrauti energijos. Kiekvienam tai individualu. Svarbiausiai, kad tai nebūtų papildomas krūvis smegenims. Paskui prie darbų sėsite su didesniu entuziazmu. O protas taps imlesnis, dirbsite vėl intensyviai su pajėgumu.  Beje, motyvuoja tai, kad per kitą pertrauką galėsite pasižiūrėti ir vėl šiek tiek įdomaus filmo, ir vėl paskambinti kam nors, mylimam svarbiam jums žmogui, draugui, o gal pasiklausysite tos be proto užvedančios dainos. Improvizuokite! Čia jūsų žaidimo aikštelė[R1] . Kai kurie psichologai pataria mokytis principu: tikslusis mokslas – humanitarinis – tikslusis mokslas… Ne visiems ir ne visada taip naudinga. Labiau pasitvirtina protinės ir fizinės veiklos kaitaliojimas tarpusavyje arba: darbai – malonumai – darbai …
  1. 5.      Atminties pagalbininkai.
  • Kad geriau prisimintume mums reikia įdarbinti bent kelis smegenyse esančius centrus: atsakingus už rašymą, už skaitymą, už judėjimą. Todėl medžiagą konspektuokite, pasibraukite spalvotais markeriais reikšmingas vietas, pieškite paveiksliukus, braižykite grafikus, diagramas, jums suprantamas schemas, garsiai kartokite. Darykite jums suprantamus paruoštukus, į kuriuos pažvelgę, tarsi pamatysite savo ilgalaikės atminties kopiją, kurią pasidarėte jums labiausiai suprantamu būdu.
  1. 6.      Prasmė.
  • Tikrai niekas nepadės, jei nežinosi, kokia prasmė iš to, ką ketini mokytis. Ech, karjera... Ją juk iš tiesų kuriame nuo pat mažens. Taigi, kuo geriau suprasite, ką ateityje ketinate studijuoti, tuo puikiau suvoksite, kad visa tai, ką dabar mokotės, priartina vis arčiau ir arčiau prie jūsų svajonės. Kasdien svajokite ir kurkite naujas ateities idėjas, tuo labiau suvoksite, kad jas įgyvendinti, priartinti prie realybės labai reikalinga visa tai, ką dedatės dabar į galvą. Logiškai mąstydami suprasite, kad net dorinio ugdymo, kūno kultūros ir kt. „nesvarbios“ pamokos turi didelę prasmę, tuomet atsiras galimybė ir naujoms jėgoms. Šiandieną jums nebūtinai aiški didinga ateities vizija. Galbūt. Bet, pavyzdžiui, svajojate apie kelionę į Paryžių ar kelionę aplink pasaulį? Tam juk tikrai nepamaišys išmanyti istoriją, geografiją, kalbas...
Darykite išmintingus pasirinkimus ir nenuleiskite niekada rankų. Suformuoti tinkamus mokymosi įgūdžius, taip pat reikės laiko. Bet koks sustojimas pusiaukelėje, gali reikšti pralaimėjimą. Žinokite, kad patys esate savo gyvenimo kūrėjai. Sėkmės!

 

 
      Psichologė Renata Stonienė
 2020-04- 30

Ar sutaupome miego sąskaita?

Ar sutaupome miego sąskaita?

 

Kol dar nerimsta COVID -19 pandemija, dar daug nežinomybės dėl ateities ir mokslas vis dar neišrado tinkamų vaistų įveikti korona virusą ar skiepų, kad nesusirgtume, tenka patiems būti išmintingesniems, kad apsisaugotume. Manau, tikrai neužtenka vien tik nuoširdžiai plauti rankas ir jas dezinfekuoti, nešioti apsaugines kaukes, bet ir tenka pagalvoti, kaip pasirūpinti stiprinant savo imunitetą, pagrindinį mūsų organizmo ginklą prieš visas ligas ir negeroves. Šiandien noriu pasidalinti apie labai gerą „vaistą nuo visų ligų“, pilnavertės sveikatos ir taip pat stiprios bei atsparios psichikos pagrindą – gerą miegą, iki soties.
Miegas tikrai nėra tik silpnųjų ir nuvargusiųjų reikalas, anaiptol, tie kas gerai miega yra stiprūs. Miegas mus lydi visą gyvenimą, jis senesnis negu žmonija. Daugeliui atrodo, ypač šiame skubėjimo amžiuje, kad tai – didelis laiko švaistymas. Juk tikrai ne vienas iš mūsų, būtent, miego sąskaita bandome kompensuoti savo produktyvumą, prarastą dienos metu darbingumą ar naudingumą. Labai seniai žmonės užduoda sau klausimą: kam reikia tiek ilgai miegoti?
Palyginus ne taip seniai žmonės pradėjo gailėti miegui laiko. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės miegojo daugiau kaip 9 valandas. Apie 1960 – uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar dažniausiai žmonės darbo dienomis miega tik  6 valandas. Mes labai nenoriai paliekami savo darbus ir pramogas. Mus ypač traukia darbas.  Internetas ir televizija gali užvaldyti ir visai nakčiai...
Nėra kada miegoti.  Apie 1920 metus Rusijoje masiškai plito eksperimentai, kaip atsisakyti miego, kurių devizas buvo „Gyvenimas per daug trumpas, kad jį švaistyti miegui“. Ne kartą su savanoriais buvo atliekamos įvairios užduotys, neleidžiančios jiems miegoti.  Po paros tokių eksperimentų, dalyvių atmintis pablogėdavo, o po dviejų – jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po trijų – atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės parasdavo valią, lengvai pasiduodavo kitų įtakai.
Kiek mums reikia miegoti?  „4 valandos vyrams, 5 valandos moterims, 6 – valandos idiotams“ – taip sakydavo Napoleonas. Jis pats guldavosi 9 valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegančiųjų adresu taip pat išsakydavo užgaulias replikas. Jis visus miegančius ilgiau kaip šešias valandas vadindavo nepilnaverčiais. Į Čerčilio nepilnaverčių kategorijos sąrašą papuola ir Einšteinas. Mokslininkas buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – po  12 valandų per parą. Sveikatos principų nepaisymas turi neigiamas pasekmes visada. Literatūroje radau aprašytą atvejį, 2011 metais Kinijoje mirė vyras, kuris tris dienas beveik nieko nevalgydamas ir negerdamas bėgo maratoną ant sportinio treniruoklio. 2013 metais gruodį, Indonezijoje mirė Mira Diran, jauna reklamos kompanijos Young@Rubicam darbuotoja be perstojo dirbusi tris dienas. Kad neužmigtų, moteris vartojo energetinius gėrimus. Šis neįtikėtinas atsidavimas darbui jai kainavo gyvybę.
Ką kalba apie miegą gydytojai ir mokslininkai šiandien? Japonų mokslininkai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį tyrimą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi net 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kurie miega 7 valandas per parą, gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie kurie miega 8-9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas. Dauguma mokslininkų  sutaria, kad moterims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtume miegoti ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia, lygiai taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per  mažai. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vis labiau plinta “miego bulimija” – kai žmonės, kuriems trūksta miego darbo savaitės dienomis, nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio rėžimas organizmui yra saviapgaulė ir gali turėti rimtų pasekmių, Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) yra gyventi vienodu ritmu tiek darbo, tiek išeiginėmis dienomis. Mokslininkai sako, kad šitaip gyvensime daug ilgiau. Kokybiškas miegas pagerina mūsų atmintį, daro mus kūrybiškesniais, patrauklesniais. Net padeda numesti svorio, apsaugo nuo vėžio ir demencijos. Gydo peršalimą ir gripą. Sumažina tikimybę patirti infarktą ir insultą, mažina diabeto riziką. Gerai išsimiegoję jaučiamės laimingesni, mažiau prislėgtumo, mažiau patiriame nerimo. Nakties miego trūkumas sumažina darbingumą dienos metu. Jeigu miego laikas nors vieną naktį sutrumpinamas 90 minučių, dienos darbingumas sumažėja 32 proc.
Mokslinai tyrimai. Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali pagimdyti „zombių kartą“, kuri pakirs Vakarų visuomenės galimybes pakilti į aukštesnį technologijų lygį. Žinomas britų chronobiologas profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto pareiškė, kad pagrindinė problema yra ta, sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką nauja. Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų balansui organizme, Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jausmus. Savanoriams, kurie miegodavo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormone lygis pasikeitė taip, kad kitą dieną jie buvo linkę persivalgyti ir labiau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (saldumynų) nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų tyrimas parodė, kad statistiškai žmonės miegantys mažiau, sveria – daugiau. Amerikos mokslininkai nustatė, poilsis tiesiogiai susijęs su imunine organizmo sistema. Kuo daugiau esame išsimiegoję, tuo mažiau mūsų organizme kraujyje imuninės sistemos ląstelių. O tai yra daug rimčiau nei irzumas, negebėjimas koncentruotis,  per mažai pailsėjus.
Realiai nėra nei vienos vietos mūsų organizme, kuriai nekenktų miego stoka. Žmonių skaičius, kure miega po 5 valandas per parą ir mažiau, bei nekenkia sau, paėmus bendrą populiaciją yra lygus nuliui. Suaugusiųjų tarpe miego sutrikimai stipriai susiję su savižudybių skaičiumi bei bandymais nusižudyti.
Gero miego taisyklės. Pirmiausiai – rimtai vertinkite patį miego procesą. Reguliari mankšta gali stipriai pagerinti miego procesą. Neikite miegoti pilnu skrandžiu. Venkite kofeino ir alkoholio. Venkite visų rūšių ekranų vakarais, miegamajame neturi būti televizoriaus.  Kambarys, kuriame miegate turi būti vėsus ir aklinai tamsus. Eiti miegoti ir keltis reikia tuo pačiu metu. Pogulio miegas negali būti vėliau nei 14 valandą.  Eikite miegoti, tada, kai jaučiatės mieguistas. Venkite nerimastingų minčių, mokykitės jas valdyti. Nesutarimus spręskite dienos metu, o ne prieš miegą. Pašalinkite laikrodį iš miegamojo. Ir visiškai nesvarbu, kuo save skaitai – vyturiu ar pelėda, reikia eiti visada iki vidurnakčio – apie 22 valandą, žinant, kad viena valanda iki vidurnakčio, atstoja dvi valandas po.
Išvada labai aiški – mums visime labai reikia miego ir jis yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai. Jis padeda ne tik jaustis pailsėjus ir geriau emociškai bei fiziškai, jis padeda kovoti su visomis infekcijomis ir apsaugo nuo įvairiausių kitų ligų. Po gero ir gilaus nakties miego pasaulis atrodo tarsi naujai užgimus.
Saldaus gydančio, stiprinančio ir atstatančio organizmo visumą, miego linki Jums
psichologė Renata Stonienė
2020 05 08